Žagarės vyšnių festivalis „Istorijos nesuklastosi“
vartė miesto istorijos puslapius
Žagarės festivalis kasmet įgyja vis svaresnį pripažinimą Lietuvoje, sulaukia vis gausesnės publikos ir užsienio svečių. Tai liudija labai iškalbingi faktai: 2010 m. Žagarės vyšnių festivalis pripažintas sėkmingiausiu šalyje nekomerciniu turizmo rinkodaros projektu, 2012 m. Šama apdovanojimų fiestoje Žagarės vyšnių festivalio renginys nominuotas laureatu.
Ir 2012 m. Žagarės vyšnių festivalis tapo vienu ryškiausių Šiaurės Lietuvos regiono renginių ne tik dėl žymių Lietuvos muzikos atlikėjų pasirodymų jo metu, bet ir dėl nuoseklios festivalio politikos, kurios pagrindu, kaip visada, lieka tradicijų puoselėjimas, šurmulingas ir gausus vyšnių turgus. Kruopščiai atrinkta ir sudaryta festivalio programa visada lieka mums svarbiausia užduotimi, kuri garantuoja festivalio sėkmę ir yra tikrų tikriausias organizatoriams įkvėpimo šaltinis. Vyšnių festivaliu siekiame parodyti pavyzdį, kaip reikia vienyti ir suburti kraštiečius bei puoselėti savo krašto tradicijas.
Šiemet Vyšnių festivalis buvo koncentruotas ir intensyvus, koncertą keitė koncertas, varžybas – varžybos. Festivalis pristarė 25 nemokamus koncertus. Programa – įvairiapusė ir įspūdinga, įvairiausi kultūriniai renginiai vyko tiek atvirame ore, tiek salėse ar netradicinėse uždarose erdvėse. Festivalio muzikinėje programoje dalyvavo žymūs Lietuvos ir užsienio džiazo, operos ir kitų klasikos bei šiuolaikinės muzikos žanrų atlikėjai, scenos žvaigždės, garsėjančios kūrybingomis ir ambicingomis programomis bei improvizaciniais pasirodymais. Dalyvavo per du šimtus atlikėjų – plačiai žinomi šalies muzikai, kolektyvai bei tarptautinių konkursų laurus pelnę jaunieji talentai. Vyko labai daug originalių ar net ekstremalių pasirodymų įvairiose lauko erdvėse, atskleidžiančių įvairių sporto rūšių vystymosi tendencijas ir naujausius ieškojimus.
Šiemet liepos 12-15 dienomis vykęs Žagarės vyšnių festivalis, organizatorių sumanymu, buvo skirtas Žagarei, jos istorijai. Neturėjome tikslo fragmentiškomis materialinės kultūros liekanomis sudėlioti spalvingą ir šviesų ano meto Žagarės miesto vaizdą, atkurti kasdieninio gyvenimo detales. Laikas negailestingai neša viską į praeitį, į užmarštį. Mūsų kartos žagariečiai jau mažai žino apie savo miesto garbingą istoriją. Laikas ir gamta sunaikino pastatus, išblukino antkapių užrašus, aptrupino akmenis... Miesto istorija. Apie ją prabyla likę miestelio istorijos liudininkai: namai, mūrinės tvoros, gatvių grindiniai, šimtamečio parko medžiai... ir žinoma žmonės... Žagarėje kur tik pažvelgsi, čia viskas alsuoja istorija.
Žagarės gamta - nuostabi, žavesiu ir savo paslaptingumu neatsiliekanti nuo lankomiausių Lietuvos vietų. Mieste apstu įvairiausio paveldo, vieni - mena užkoduotus istorinius faktus, kiti mintimis nukelia į kelių šimtmečių praeitį. Būdama toli nuo triukšmingo eismo, besislepianti visiškai ramioje, istorijos įsigėrusioje erdvėje, Žagarė tą liepos savaitgalį buvo kupina šurmulio ir kvietė visus pabūti savo prieglobstyje, pasivaikščioti siauromis jos gatvelėmis, pasėdėti senų medžių paunksmėje, paklausyti į būrius susispietusių parko lakštingalų giesmės, pašėlti iki paryčių po atviru dangumi apsuptyje žalumos ir ramybės.
Festivalis prasidėjo ketvirtadienį (liepos 12 d.) tradiciškai šv. Mišiomis Naujosios Žagarės šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Pirmąją festivalio dieną Žagarės kultūros centre pristatyta Žagarės metraštininkės Romualdos Vaitkienės parengta ir išleista dokumentų ir atsiminimų apžvalgos knyga „Amatų metai“, kurioje, tarsi pokalbiui susėda kelios Žagarės krašto kartos, kad su dėkingumu ir pagarba prisimintų gyvenusiųjų patirtį, darbus ir tradicijas, kurios per šiandieną ir rytojų lydi mūsų buvimą, įpareigodamos išsaugoti kas sava, kas amžina.
Pakėlus festivalio renginių burę, estafetę perėmė dainininkė Neda Malūnavičiūtė ir kvartetas „4tango“ su nauja programa „Vintažinės dainos“. Solo koncertas tapo reta galimybe prisiliesti prie vaiskiai sentimentalaus kamerinių dainų pasaulio, kuriame virpa jautri, netvarumo apimta XX a. vokalinė muzika. Mylintiems ne tik teatrą, bet ir dainuojamąją poeziją, Nedos pristatinėti nereikia. Visuomet spinduliuojanti teigiamas emocijas ir lepinanti šauniomis dainomis, ji kaip magnetas traukė visus, neabejingus gyvam garsui, gyvam žodžiui. Šį kartą atlikėja surengė vakarą – kažkuo panašų į buvusius savo koncertus, bet subtiliai kitokį. Juk nuoširdžiai atliekama daina kiekvieną kartą skamba vis kitaip, kaip ji gali skambėti tiktai čia Žagarėje. Pasidavę dainuojamosios poezijos žavesiui ir trapiam muzikos stebuklui, žiūrovai, susirinkę į jaukų festivalio atidarymo vakarą, buvo sužavėti. Klausytojai puikiai įvertino teatrališką programą - muzikinį monospektaklį, kuriame skambėjo A.Kulikausko ir R.Giedraičio aranžuotos M.Vaitkevičiaus „Jaunystė“, T.Makačino „Vėjas man pasakė“, M.Noviko „Sudie“, „Pėdos“, „Lauk manęs“, L.Vilkončiaus „Laivas“, „Senos mašinėlės“, A.Kulikausko „Į tave“, „Žingsniai“ ir kiti senosios lietuvių estrados šedevrai, aranžuoti specialiai „4tango“ kvartetui ir Nedos balsui bei fleitai. Prieš kelis dešimtmečius gimusios dainos, skambėjusios Nedos lupose pakerėjo jausmingumu, iš jų sklindanti šiluma išlaikė balansą tarp to, kas nauja ir aktualu šiandien, ir tarp to, kas sukurta prieš kelis dešimtmečius bei laiko patikrinta.
Penktadienį (liepos 13 d.) festivalio renginiuose buvo atversti ir anuomet gausios Žagarės žydų bendruomenės, palikusios žymų pėdsaką miestelio istorijoje, puslapiai. Jų aktyvus gyvenimo būdas teigiamai veikė miestelio ekonominę raidą bei kultūrą. Žagarės istorija neatsiejama nuo žydų, čia kiekvienas akmuo liudija apie greta mūsų ne vieną šimtmetį gyvenusius tokius pačius ir vis tik kitokios kultūros žmones. Išlikęs žydų bendruomenės architektūrinis paveldas, istorinė atmintis ir suvokimas, jog tai mūsų krašto istorija, kurią kūrė čia gyvenę žmonės, skatina mus dar kartą ir dar kartą grįžti prie žydų temos, kuri gali būti aptariama įvairiausiais aspektais – religijos, ūkinės veiklos, tradicijų, švietimo ir holokausto ar istorinės atminties saugojimo. Dar nebaigtoje rekonstruoti Žagarės miesto aikštėje buvo atidengta memorialinė lenta holokausto aukoms atminti. Po atidengimo kultūros centre surengtas renginių ciklas „Iš štetlo istorijos...“
Vieną pagrindinių koncertinių vakarų skambėjo džiazo ir dikslendo ansamblių, populiariosios muzikos grupių, solistų atliekami kūriniai. Prasidėjusi siautulinga vyšnių festivalio fiesta Žagarės dvaro parke su grupėmis „The Happy Endings“ (Australija), „Торба На Круче“ (Rusija), „Lemon Joy“ žiūrovams paliko nepamirštamus įspūdžius. Išties išskirtinį, sielą atveriantį pasirodymą dovanojo dainininkas Andrius Mamontovas, ne tik jausmingu ir ištobulintu dainavimu, bet ir ypač nuoširdžia ir įtikinama vaidyba jis patraukė dėmesį ir neleido žiūrovams nė minutės atsikvėpti. Vakarą pratęsė G&G Sindikatas – užkurę tradicinę linksmą fiestą prie festivalio scenos. Grupė iš Vilniaus, atliekanti hip hop žanro muziką, sugebantys nuolat žinomus kūrinius atskleisti kitaip nei buvome įpratę juos girdėti iki šiol, sutraukė įvairaus amžiaus publiką, suteikdama festivaliui jau klasika tapusio prieskonio. Svarbiausias pasirodymo akcentas – nenutrūkstamai pulsuojanti gyvybingos muzikos energija ir kartu su žiūrovais kuriamas industrinio roko vakarėlis.
Į Žagarę, nuo seno garsią amatais ir „jomarkais“, festivalio metu sugūžėjo iš visų pakraščių. Nuo ankstyvo šeštadienio ryto (liepos 14 d.) dvaro parke šurmuliavo tradicinis daugiau nei 300 prekiautojų iš visos Lietuvos ir Latvijos priviliojęs vyšnių turgus, kuriame buvo siūloma labai įvairių gaminių: nuo originalių vyšnių uogienių, verdamų čia pat, dideliame katile iki sodo baldų. Amatininkai, kulinarinio paveldo atstovai, tautodailininkai, ūkininkai iš kailio nėrėsi, stengdamiesi patenkinti kiekvieno pirkėjo skonį, pristatydami istorinį, kultūrinį ir kulinarinį paveldą.
Šeštadienį nestigo renginių, tad kiekvienas galėjo pasirinkti, kur nueiti, ką pamatyti. Įdomiu šeštadienio akcentu tapo senas tradicijas turinčių kaliausių, vyšnių baidyklių nuo paukščių, nuotaikingi pasirodymai. Šiais metais pirmą kartą buvo suorganizuotas ir gyvų kaliausių „ralis“ baikerių motociklais, senoviniais automobiliais, kariškių technika iš dvaro parko į Žagarės regioninio parko vyšnių sodą, o jame surengtas net madų šou ant šieno ritinių podiumo.
Maestro Vaclovas Daunoras – būtent ši asmenybė atsiduria šiųmečio Žagarės vyšnių festivalio dėmesio centre. Kraštietis, į gimtinę sugrįžęs išskirtinio grožio balso savininkas, visų laikų geriausiu Lietuvos bosu tituluojamas Vaclovas Daunoras į festivalį atvyko iš JAV. Dainavusį garsiausiose pasaulio operos scenose, koncertavusį su žymiais pasaulio dainininkais ir orkestrais, „baltos žagarvyšnės“ krašto žagariečių mylimą dainininką pasveikinti Žagarės dvaro parke suplūdo minia žmonių - automobilių eilės nusidriekė per kelis kilometrus, o prasidėjus koncertui sausakimša tapo ne tik scenos prieigose.
Koncerte, skirtame garbaus Maestro 75-mečiui, žiūrovų dėmesys buvo susitelktas į klasikinę muziką, jos idealus, nepaprastai artimą bei giliai įsisavintą ryškaus Žagarės krašto sūnaus Vaclovo Daunoro, kuris šimtalapių partitūrų interpretacijose įgyjo jau kitą matymą ir paliko atpažįstamą asmeninį pėdsaką. Koncerto pabaigoje profesorius užtraukė ypač gimtinei tinkančią dainą „Augau aš pas tėvelį“, kuri nuvilnijo per klausytojų jūrą į taip artimą ir mielą Maestro širdžiai Žagarės dvaro parką, it vėjo nupūsta nuskriejo aukštyn, ir kaip niekad anksčiau, ypatingai suskambėjusi, susilaukė audringų žiūrovų ovacijų.
Žagarės istoriniame kontekste pristatytas sukurtas dokumentinis filmas „Rudens šauklių valdose , pasakojantis apie XX a. pradžioje. grafo Naryškino įkurto žvėryno ir jame auginti atvežtų iš Anglijos tauriųjų elnių populiaciją šiandien. Iš grafo Naryškino aptvarų į Žagarės miškus pasklidę elniai dar ir šiandien puošia Žagarės girią.
Vyšnių festivalis ir šį kartą margoje koncerto renginių programoje pristatė liaudiškos muzikos kapelos „Subatvakaris“, tautinių šokių ansamblio „Jievaras“ teatralizuotą choreografinį spektaklį „Smagums to gyvenima...“, vyrų choro „Varpas“ koncertus, jaunųjų šokėjų grupių „Čia ir dabar“, „Šėlsmas“, „Kaprizas“ ir „Brandi kava“, ,,Avantiūra+‘‘ Joniškio SC entuziazmo ir kūrybinių vizijų persmelktas programas, sukviesdamas gausų klausytojų ir žiūrovų būrį.
Šeštadienio vakare į šokio, muzikos ir dainos sūkurį įtraukė energijos ir entuziazmo kupinų grupių „Poliarizuoti stiklai“, „Antis“, muzikantai ir dainininkai. Aistra, puikia muzikavimo technika klausytojus žavintys atlikėjai, susikrovę milžinišką sceninės patirties bagažą, tačiau dar nepraradę jaunatviško užsidegimo, dvaro parke puikiai sujungė savo improvizacines muzikos ir lyrikos minčių išraiškas ir dovanojo žiūrovams emocijų pliūpsnius. Veržlia melodijų ir šiuolaikinės muzikos srove festivalyje pademonstravę visą savo jėgą, sukėlę tikrą publikos šėlsmą, sulaukę puikaus publikos palaikymo, po pasirodymų muzikos virtuozai buvo palydėti gausiomis ovacijomis. Žagarės dvaro parke tūkstantinės gerbėjų minios ir didelio publikos palaikymo sulaukė kylanti žvaigždė dainininkas Donatas Montvydas dovanojo visiems mylintiems ir mylimiems jausmingų melodijų laviną, kuri nuskriejo, užtvindžiusi Žagarės dvaro parko erdvę švelniais atliekamų dainų garsais.
Sekmadienis (liepos 15 d.) tradiciškai skirtas šeimoms. Mažiesiems ir jų tėveliams negailėjo staigmenų ir teigiamų emocijų TELE BIM BAM, „Keistuolių“ teatras, aktorių ansamblis „Degam“, „Baltosios varnelės“ ledų rungtys su skaniais prizais.
Aštuntasis Žagarės vyšnių festivalis „Istorijos nesuklastosi“ nepaliko abejingų. Triukšmingos šventės metu įspūdingų renginių ir momentų netrūko. Vienas iš festivalio akcentų – Pasaulio taurės žirgų konkūrai, sulaukę didžiulio žiūrovų susidomėjimo. Muzikos renginius papildė įvairios sporto varžybos, trialo šou, šunų lenktynės ir kitokie renginiai.
Vėl ir vėl, kaskart vis kitaip, šioje atvirumu ir išraiškos laisve dvelkiančioje festivalio programoje, kiekvienas galėjo surasti kažką savo akiai ir širdžiai. Vyšnių festivalis, kuriam visą laiką norisi padaryti kažką tokio naujo, tačiau savito ir kažką tokio nematyto.
Joniškio rajono savivaldybės administracija, Kultūros rėmimo fondas, Joniškio rajono partnerystės Vietos veiklos grupė tapo 2012 m. Žagarės festivalio pagrindiniais rėmėjais, likdami ištikimais kultūros ir meno palaikymo tradicijai ir remdami Žagarės vyšnių festivalį: Joniškio r. savivaldybės administracija šio projekto įgyvendinimui skyrė 15 tūkst. Lt, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija - 10 tūkst. litų. Projektą palankiai įvertino ir Joniškio rajono partnerystės Vietos veiklos grupė pagal Vietos plėtros 2008–2014 metų strategijos II prioriteto priemonę „Tradicinių rajoninių renginių organizavimas, skatinant kaimo gyventojų kultūrinį ugdymą“ projekto įgyvendinimui skyrė 21 tūkst. litų.
Vida Paulauskienė, Žagarės regioninio parko direkcijos vyr. specialistė projektų rengimui ir valdymui
