Lankytini gamtos paveldo objektai
Dolomito atodangaŽagarėje, Švėtės krante, atodanga driekiasi apie 50 m. Jos aukštis 3 m. Atodangoje aiškiai matyti dolomitų su gipso priemaišomis klodai. Kažkada čia buvo dolomitų karjeras, tad vietovė duobėta, apaugusi įvairia augmenija. Dolomitinė atodanga geologiniu gamtos paminklu paskelbta 1964 m. 1985 m. priskirta respublikinės reikšmės paminklams. |  |
Žagarės ozasŽagarės ozas – ilgas, siauras kalvagūbris, praslinkusių ledynų suformuotas iš smėlio, žvirgždo ir gargždo, sunešto tekančių tirpsmo vandenų į ledyno plyšius ir tunelius. Jis pats ilgiausias iš visų Lietuvoje esančių ozų, o taip pat įspūdingiausias, nes aplink kalvagūbrį plyti lygumos. Žagarės ozas tęsiasi nuo latvių kapinių per žydų kapines, Senosios Žagarės katalikų kapinių (Veidės) kalnelį, Senosios Žagarės bažnyčios kalvelę, Kalno gatvės pakilumą, Žvelgaičio piliakalnį, laisvamanių ir liuteronų-evangelikų kapines, Šilelio mišką, Strėlių pušynėlį, Naugardėlio pakilumą iki Minčaičių. Žagarės ozo ilgis apie 8 km. |  |
Švedpolio šaltinisŠvedpolio šaltinis yra Švėtės vidurupyje, dešiniajame krante (2 km žemiau Žagarės), išteka 1,2 m aukščiau upės vandens lygio. Vanduo veržiasi iš laidžių tarpsluoksninių kvartero nuogulų ir sraunia srovele, dvejomis proveržomis, už 12 m pasiekia Švėtės upę. Šaltinio vandenį alaus gamybai naudojo Kunsmano bravoras, kuris stovėjo netoli šaltinio. Bravoras veikė nuo XIX a. pabaigos iki XX a. pradžios. Šaltinio vanduo gėlas, prisotintas kalcio ir magnio. |  |
Žagarės miško veimutinė pušis
Žagarės miško veimutinė pušis auga Žagarės botaniniame – zoologiniame draustinyje, Joniškio miškų urėdijos Žagarės girininkijos 49 kvartalo 12 sklype. Jos aukštis – 32 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 2,23 m. |  |
Byčių ąžuolas
Veršių ąžuolas dar vadinamas Byčių ąžuolu. Sodiečių Byčių palikuonių Veršiuose jau nebėra. Senieji kaimo gyventojai pasakoja, kad medį sodinę Byčių proseneliai ir jo amžius gali būti apie 300 metų. Ąžuolo skersmuo 1,3 m aukštyje – 1,7 m, apimtis – 5,15 m, aukštis – 22 m. |  |
M. Butlerio dvaro liepa
M. Butlerio dvaro liepa auga buvusioje dvarvietėje. M. Butleris dvarvietės savininku tapo 1776 m. Vėlesniais laikais dvaras buvo parduotas kitiems didikams. XX a. pradžioje dvaras sunyko. Liepos kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje – 1,3 m, apimtis – 4,20 m, aukštis – 21 m, spėjamas amžius – 200 m. |  |
Tyrelio akmuoTyrelio akmuo guli Mikaičių girininkijos 69 kvartale. Akmens aukštis – 1,45 m, ilgis – 3,20 m, plotis – 3,00, didžiausia horizontali apimtis – 11,20 m, sudėtis – granitas. Ant akmens matomi iškalti mitologiniai ženklai. |  |
Raistų ąžuolasAuga Raistų dvaro sodyboje, vaizdingame Švėtės šlaite. Dvaro statiniai sunykę. Medyje yra drevė, kurioje dažnai apsigyvena uoksiniai paukščiai. Ąžuolo skersmuo 1,6 metro, kamieno apimtis 4,7 m., aukštis 20 metrų. Amžius, sprendžiant pagal medžio brandą, yra 200 metų. |  |
Raistų liepaLiepa auga prie Raistų dvaro buvusių rūmų. Medis yra dvikamienis. Jo amžius gali būti 200 metų. Medis yra sveikas ir vešlus. Kamieno skersmuo 1,9 m, apimtis 5,25 m, aukštis 24 m. | |
Martyniškių dvaro parkasParkas yra įveistas Švėtės upės slėnyje. Vietinių medžių rūšių grupės sudaro tankius medynus. Vidurinę parko aikštę atitveria vaizdingos liepų alėjos. Dvaro sodyboje yra išlikę dvaro rūmai ir dalis ūkinių pastatų. | |